Užkietėję viduriai – neišvengiama daugelio nėščiųjų problema
Per nėštumą, veikiamas hormonų, persitvarko visas moters organizmas. Šie pokyčiai lemia ir dažną nėščiųjų negalavimą – užkietėjusius vidurius. Tai nėra liga, o labiau nėštumo fiziologijos nulemtas požymis. Yra duomenų, kad užkietėję viduriai vargina net 50 proc. nėščiųjų. Vienoms tai atsitinka pirmąjį nėštumo trimestrą, kitoms – nėštumo pabaigoje, o dar kitoms viduriai kietesni tiek nėštumo pradžioje, tiek ir pabaigoje.
Kodėl užkietėja?
Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu susijęs su sumažėjusiu virškinamojo trakto raumenų tonusu ir dėl to lėčiau slenkančiu žarnų turiniu. Be to, šiuo periodu storojoje žarnoje sumažėja vandens kiekis, dėl to žarnyno turinys sausėja, džiūsta, kietėja. Dar vienas veiksnys – didėjanti gimda, kai ji stumia ir spaudžia žarnyną, taip trikdydama jo veiklą. Nėščiosios žarnyno veikla priklauso ir nuo mitybos įpročių (maistinių skaidulų, suvartojamų skysčių), fizinio aktyvumo, emocinių veiksnių. Daugelis moterų besilaukdamos vartoja geležies papildus, preparatus „rėmens graužimui“ slopinti, kurie taip pat gali užkietinti vidurius.
Kodėl tai pavojinga?
Užsitęsus šiam negalavimui, pablogėja apetitas, atsiranda šleikštulys. Didėjant spaudimui mažajame dubenyje, ypač tuštinimosi pastangų metu, plečiasi hemoroidiniai mazgai išeinamosios angos ir tiesiosios žarnos srityje, dėl to vystosi hemorojinė liga, gali atsirasti išeinamosios angos įplėšų.
Ką daryti, jei taip nutinka?
Kadangi besilaukianti moteris daugelio vaistų vartoti negali, vidurius reikia stengtis reguliuoti fiziologinėmis priemonėmis. Pirmiausia ir svarbiausia jų yra peržiūrėti mitybą. Nėščioji turėtų gerti pakankamai vandens (1,5–2 l per dieną). Būtina judėti, rytais daryti lengvą mankštą, plaukioti, vaikščioti – nuo to ne tik aktyvėja žarnyno veikla, bet ir pagerėja bendra moters savijauta.
Saugiausi laisvinamieji yra ląsteliena (maistinės skaidulos), esanti daržovėse, vaisiuose, uogose, grūdinėse kultūrose, rupaus malimo duonoje su saulėgrąžomis, sėlenomis.
- Maistinės skaidulos gali būti įvairios kilmės, tirpiosios bei netirpiosios, nuo to labai priklauso, ar jos veiksmingos.
- Vienos pačių efektyviausių – smiltyninio gysločio skaidulos, kurios yra puikios dėl itin švelnaus savo poveikio, taip pat jos sugeria daugiau vandens nei bet kurios kitos, t. y., net 20–25 kartų daugiau, nei sveria pačios. Dar viena išskirtinė smiltyninio gysločio skaidulų savybė, kad jose nėra fitatų, kurių gausu skaidulose, gaunamose iš kviečių. Fitatai trukdo organizmui paimti mineralines medžiagas, todėl nėščiosioms jų patartina vengti.
- Dar viena skaidulų rūšis, kuri veikia kitaip nei smiltyninis gyslotis, tačiau taip pat naudinga užkietėjus viduriams – inulinas. Jo daugiausia randama šakniavaisiuose: svogūnuose, cikorijose, artišokuose, poruose. Kai gausus inulino maistas virškinamas, jo skaidulos slenka per plonąją žarną visiškai nesuskaidytos, o pasiekusios storąją žarną, virsta bifido bakterijomis – viena svarbiausių gerųjų bakterijų rūšių. Gerosios bakterijos mėgsta drėgną aplinką, tad smiltyninis gyslotis ir probiotikai puikiai dera.
- Tyrimai rodo, kad susijungę šie du komponentai padeda iš žarnyno išvalyti žalingas nesuvirškintas medžiagas.
Kaip patogus, saugus ir lengvai įgyvendinamas sprendimas gali būti maisto papildas „Lepicol“. Šių miltelių sudėtyje yra visi minėti komponentai, o „Lepicol plus“ papildytas ir virškinimą palaikančiomis augalinėmis medžiagomis. Šiuos papildus galima vartoti tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpiu.